Lengvoji atletika, kaip viena seniausių ir universaliausių sporto šakų, per dešimtmečius formavo miestų ir bendruomenių tapatybę, augino asmenybes ir kūrė istoriją, kuri išlieka tol, kol yra pasakojama ir įprasminama. Pastarojo šimtmečio uostamiesčio lengvosios atletikos istorija nugulė į solidų leidinį – knygą „Klaipėdos lengvoji atletika“.
Visai neseniai išleista knyga pristatyta sporto bendruomenei Klaipėdos universitete.
Leidinio autorius ir sudarytojas – sporto istorikas, pedagogas, buvęs lengvosios atletikos teisėjas Algirdas Plungė. Knygą išleido Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos (LAM) komanda.
Daugiau nei 700 puslapių apimties darbas tapo reikšmingu miesto sporto metraščiu, į vieną vietą sutelkusiu rezultatus, vardus ir įvykius, kurie per šimtmetį formavo Klaipėdos lengvosios atletikos veidą.
Šis darbas – jau trečiasis bendras autoriaus ir Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos leidybinis projektas. Pirmoji knyga buvo skirta Klaipėdos olimpiečiams, antroji – miesto krepšinio istorijai, o šįkart pristatytas išsamus leidinys, nuosekliai apžvelgiantis Klaipėdos lengvosios atletikos raidą nuo 1921 metų iki šių dienų.
Klaipėdos LAM vadovas Darius Raišutis pasidžiaugė bendradarbiavimu su autoriumi, prasidėjusiu 2020 metais:
„Pradėjome nuo nedidelio leidinio apie miesto olimpiečius – apie 80 puslapių. Vėliau sekė daugiau nei 300 puslapių knyga apie Klaipėdos krepšinį. O šiandien rankose laikome galingą leidinį apie lengvąją atletiką. Istorija auga – ir labai smagu būti šio proceso dalimi, – sakė jis. – Kaip ir kiekviename projekte, turėjome planą A, planą B, o kartais – ir planą C. Tačiau atsirado žmonių ir organizacijų, kurie patikėjo idėja. Jų dėka šiandien galime laikyti knygą rankose.“
Ši knyga – ilgamečio darbo rezultatas. Pasak autoriaus, leidinys ne tiek parašytas, kiek kruopščiai sudarytas iš įvairių šaltinių – laikraščių publikacijų, metraščių, enciklopedijų ir kitų archyvinių dokumentų. Autorius pasakojo, jog teko peržvelgti beveik šimtmetį siekiančią periodinę spaudą, gilintis į papildomą literatūrą, kalbėtis su vyresnės kartos sportininkais bei liudininkais. Visa tai – maždaug penkiolika metų nuosekliai rinkta ir sisteminta medžiaga.
Leidinys ypač prasmingas tiems, kurie jame atras savo ar savo trenerių, bendražygių pavardes. Knygoje pateikti Klaipėdos lengvaatlečių pasiekimai Lietuvos čempionatuose, jų rezultatai, taip pat apžvelgti startai ir laimėjimai Europos bei pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse. Užfiksuoti Lietuvos ir miesto rekordai, nurodyta, kas ir kada juos gerino – taip sukuriamas išsamus sporto istorijos paveikslas.
Nors knyga – didelės apimties, skaitytojui bus paprasta orientuotis: leidinio pradžioje pateikta laikotarpių apžvalga, o pabaigoje – abėcėlinė asmenvardžių rodyklė. Todėl vieni knygą galės skaityti nuosekliai nuo pradžios iki pabaigos, o kiti – atsiversti juos dominančius laikmečius ar pavardes. Tai – savotiška Klaipėdos lengvosios atletikos enciklopedija.
Knygos chronologija pradedama 1921-aisiais – metais, kai įvyko pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Nors tuomet klaipėdiečiai jame dar nedalyvavo, nes Klaipėda tuo metu nepriklausė Lietuvai, būtent nuo šios datos skaičiuojama oficiali šalies lengvosios atletikos istorija. Klaipėdos sportininkai į Lietuvos čempionatus įsitraukė nuo 1924 metų – trečiojo čempionato. Taip leidinyje aprėpiamas visas šimtmetis – nuo Lietuvos lengvosios atletikos ištakų iki šiandienos.
Nors knygoje gausu faktų, datų ir rezultatų, autorius siekė, kad joje atsispindėtų ir asmenybės. Jis akcentavo, jog norėjo plačiau pristatyti ryškiausius sportininkus, trenerius bei sporto organizatorius. Vis dėlto ne visus pavyko įtraukti – kai kurie dėl kuklumo atsisakė būti aprašyti, su kitais nepavyko susitikti.
Kalbėdamas apie sudėtingiausią laikotarpį Klaipėdos lengvajai atletikai, Algirdas Plungė išskyrė nepriklausomybės atkūrimo metus, kai sportininkams teko išgyventi reikšmingą lūžį. Tuomet geriausi atletai buvo SSRS rinktinės sudėtyje ir turėjo apsispręsti – likti ankstesnėje sistemoje ar pasirinkti atstovauti nepriklausomai Lietuvai, atsisakant iki tol turėtų privilegijų. Anot autoriaus, simboliniu posūkiu tapo 1992-ieji, kai Lietuvos delegacija pirmą kartą olimpinėse žaidynėse pasirodė su nacionaline apranga – tai žymėjo naują etapą tiek šalies, tiek Klaipėdos sporto istorijoje.
Kalbėdamas apie šiandienos Klaipėdos lengvosios atletikos situaciją, mokyklos direktorius Darius Raišutis pabrėžė, kad didžiausias iššūkis išlieka brandaus amžiaus sulaukusi ir vis daugiau dėmesio reikalaujanti sporto infrastruktūra bei išugdytų talentingų sportininkų „nutekėjimas” į kitus miestus. Nors jaunimo amžiaus grupėse Klaipėda demonstruoja stiprius rezultatus, sportininkų rengimo sąlygos jau seniai reikalauja atsinaujinimo. Nepaisant to, susidomėjimas lengvąja atletika auga – vaikų skaičius didėja, o norinčiųjų treniruotis yra daugiau nei mokykla gali priimti.
Į knygos pristatymą susirinko Klaipėdos lengvosios atletikos legendos – buvę rekordų autoriai, čempionai, treneriai, ilgamečiai sporto organizatoriai. Salėje sėdėjo žmonės, patys kūrę tą istoriją, apie kurią kalbama knygoje. Daugeliui jų leidinys tapo netikėtu atradimu – puslapiuose rasti primiršti rekordai, čempionų titulai, varžybų akimirkos. Svečiai ne kartą akcentavo nustebinti knygos apimtimi ir atliktu kruopščiu darbu.
Ne kartą nuskambėjo mintis, kad tai – gyvenimo darbas, išaugęs iš nuoseklaus domėjimosi ir atsakomybės išsaugoti miesto sporto atmintį. Knyga įvardyta ne tik kaip sporto leidinys, bet ir kaip svarbus šaltinis bendruomenei, studentams bei tyrėjams – darbas, sujungiantis kartas ir įprasminantis Klaipėdos lengvosios atletikos istoriją.
