Ekspozicija

KURŠIŲ MARIŲ BURIAVIMO REGATA

Per daugelį metų, nuolat rengiant įvairių sporto šakų varžybas, susiklostė gilios tradicijos, kurios tvirtai įaugo į miesto sportinį gyvenimą. Sportininkų namų muziejaus skyrelyje apie Klaipėdos miesto sporto tradicijas rodomi renginiai, kurie vyksta tik Klaipėdoje.
Paminėtina Kuršių marių buriavimo regata, kuri rengiama nuo 1954 metų. Tuomet regata buvo vadinama „Aplink Kuršių marias“. Vėliau ji vyko su pertraukomis, nes Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje, todėl rusai ribojo plaukiojimą, kaip ir dabar. Lietuvoje rengiama daug buriavimo varžybų, bet Kuršių marių regata vadinama rimčiausiu išbandymu buriuotojams. Ji vyksta septynias dienas, per kurias buriuotojai turi įveikti penkis etapus. Bendras visos regatos distancijos ilgis siekia apie 260 jūrmylių. Jachtos, kurių įgulas sudaro 4-5 nariai, varžosi aštuoniose klasėse. Tradiciškai šios didžiausios Lietuvos regatos dalyviai apdovanojami savo jachtų klasėse, o bendrojoje įskaitoje išaiškinami du absoliutūs nugalėtojai – pagal realiai sugaištą laiką ir pagal perskaičiuotą laiką, atsižvelgiant į jachtų klases.
Kuršių marių regata – populiariausia Kuršių mariose, Lietuvoje vykstanti regata. Joje dalyvauti laiko garbės reikalu kone visi pajėgiausi Lietuvos buriuotojai.
Kuršių marių regata tapo vienu iš didžiausių organizuojamų buriavimo renginių. Regata atidaroma ir uždaroma įspūdingomis šventėmis, kiekvieną regatos vakarą organizuojami regatos etapų nugalėtojų ceremonijos, vieši koncertai bei tos regatos dienos filmuotos medžiagos – dienoraščio – peržiūros.

ST 1

2007 metų „Kuršių marių regatos svečiai — baigęs kadenciją Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos buriavimo sąjungos prezidentas Robertas Dargis.
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

Kuršių marių regatos 2019 video klipas VIDEO
Kuršių marių regatos 2020 video klipas VIDEO

DANĖS IRKLAVIMO REGATA

Nuo 1968 m. rengiama irklavimo „Danės” regata. Šio renginio sumanytojai ir pirmieji rengėjai — šviesaus atminimo treneriai Jonas Marčiauskas ir Stasė Rukevičienė. Vėliau regatą vis tobulino ir išpopuliarino Klaipėdos irklavimo centras, vadovaujamas ilgamečio trenerio Liudviko Mileškos. Regatoje mielai dalyvauja ne tik Lietuvos irkluotojai, bet ir svečiai iš kitų šalių. Čia jau yra dalyvavę irkluotojai iš Australijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Rusijos.

ST 2

Pirmosios DANĖS regatos nugalėtojai: R. Lankas, A. Burbulis, R. Ročys, P. Varneckis, V. Gudelis. 1968 m.
Sportininkų namų-muziejaus archyvas

ST 3

Veteranų keturvietė DANĖS regatoje 2008 m.
R. Lanko nuotr. iš Sportininkų namų-muziejaus archyvo

KAZIMIERO BUDRIO TAURĖS ŠEIMŲ KREPŠINIO TURNYRAS

Didelis sporto entuziastas Kazimieras Budrys 1977 m. sumanė surengti šeimų krepšinio turnyrą. Jis tapo toks populiarus, kad norintiems patekti į finalinį turnyro etapą, tenka rengti atrankines varžybas. Turnyras jau seniai peraugo į tarptautinį lygį. Pirmuose dviejuose turnyruose nugalėjo Budriai, vėliau net aštuonis kartus nugalėjo pasaulio ir olimpinio čempiono Modesto Paulausko suburta Paulauskų šeimos komanda. Turnyro nugalėtojomis jau yra tapusios šeimos iš Estijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos. Per turnyro gyvavimo laikotarpį užaugo ne viena krepšininkų karta. Buvę mažyliai jau dalyvauja su savo vaikais, ne retai šeimų komandose matome kai seneliai žaidžia kartu su anūkais. Didžiulio susidomėjimo turnyras susilaukė 2011 metais, kai čia dalyvavo žymiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio šeimos komanda. Sporto rūmų salė buvo pilnutėlė. Vienam iš geriausių šių dienų pasaulio krepšininkų Domantui Saboniui tada buvo 15 metų.

ST 4

Pirmojo šeimų turnyro nugalėtoja — Budrių šeimos komanda
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

ST 5

Sabonių šeimos komanda, dalyvavusi K. Budrio taurės šeimų turnyre 2011 metais. Antras iš dešinės — Domantas Sabonis, išaugęs į pasaulio geriausių krepšininkų gretas
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

LAISVŲJŲ IMTYNIŲ TURNYRAS „MŪSŲ VILTYS“

Kasmet vis didesnį prestižą įgyja ir vis daugiau užsienio svečių susilaukia laisvųjų imtynių tarptautinis jaunių turnyras „Mūsų viltys”. Jis rengiamas nuo 1998 metų. Vienas iš šio turnyro sumanytojų ir organizatorių treneris Sergejus Kasimovas teigia, kad jaunų imtynininkų pasirodymas šiame turnyre yra puikus pavyzdys moksleiviams. „Kasmet po varžybų imtynių sales užplūsta dešimtys paauglių, kurie ne tik siekia sportinio rezultato, bet ir integruojasi į sporto bendruomenę, iškeičia betikslį slampinėjimą gatvėmis į aktyvią, sveiką gyvenseną“, – džiaugiasi šalies laisvųjų imtynių rinktinės treneris. „Aš matau, kad į turnyrą atvyksta ne sporto turistai, o tikrai gabūs ir perspektyvūs atletai. Galiu išvardyti ne vieną pavardę „Mūsų vilčių“ dalyvio, vėliau pasiekusio svaiginančių aukštumų Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse“, – renginio tradicijomis didžiavosi S. Kasimovas.
 
 ST 6

Laisvųjų imtynių turnyro „Mūsų viltys-2017“ nugalėtojų apdovanojimas
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

ST 7

Vieną iš turnyro „Mūsų viltys“ iniciatorių ir organizatorių, savo treniruočių draugą Sergejų Kasimovą sveikina turnyro globėjas, laisvųjų imtynių TSRS sporto meistras, gynybos ministras, generolas leitenantas Arvydas Pocius. Abiejų treneris — Arsenijus Jefišovas.
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

Turnyro "Mūsų viltys" 2015 video klipas VIDEO

BĖGIMAS LAISVĖS GYNĖJŲ KELIU

Įvykiams, kai buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės, prisiminti, nuo 2001 metų kasmet sausio 13 d. rengiamas bėgimas nuo Girulių televizijos bokšto iki miesto Savivaldybės pastato. Būtent šiuos objektus teko saugoti ir ginti lemtingais 1991 metais.
Vienas iš šio proginio bėgimo iniciatorių yra Algirdas Grublys, buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas. Nuo pat 2001 metų, kai buvo pradėtas rengti šis bėgimas, visuose dalyvavo Algirdas Grublys.

ST 8

Broliai Vytautas, Algirdas ir Juozas Grubliai — tradicinio bėgimo dalyviai 2011 01 09
Sportininkų namų-muziejaus archyvas, Algirdo Plungės nuotr.

Miesto meras Rimantas Taraškevičius apdovanoja daugkartinę šio bėgimo nugalėtoją, trasos rekordininkę Gytę Norgilienę. 2011 m.
Sportininkų namų-muziejaus archyvas, Algirdo Plungės nuotr.

Bėgimo Laisvės gynėjų keliu 2019 video klipas VIDEO
Bėgimo Laisvės gynėjų keliu 2020 video klipas VIDEO

 

BĖGIMAS GINTARINĖ JŪRMYLĖ

Dar vienas, grynai klaipėdietiškas renginys — „Gintarinės jūrmylės” bėgimo varžybos. Šios bėgimo varžybos ypatingos tuo, kad nugalėtojai gauna ne tik piniginę dovaną, bet jų pavardės yra iškalamos atminimo akmenyje Smiltynėje, pakeliui į Jūrų muziejų, į kurį vasarą plūsta tūkstantinės minios žmonių. Ši tradicija pradėta 2001 metais. Galime ir pasidžiaugti ir didžiuotis, kad bėgimas yra vertinamas, išaugo jo prestižas ir daug pagrindinių prizų yra iškeliavę į užsienio šalis.
„Gintarinė jūrmylė“ yra vienos seniausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančių bėgimo varžybų, pradėtos rengti dar 2001 m. Be to, vienintelės, kurių distancija matuojama jūrmylėmis (1 jūrmylė – 1 852 metrai). Renginio sumanytojai – Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Trijų ir šešių jūrmylių trasos yra nuolatinės, tad jose fiksuojami rekordai.
Organizatoriai siekia, kad kiekvienas Klaipėdos miesto, krašto gyventojas kartu su kaimyninių valstybių bėgikais įveiktų jūrmylės nuotolį – 1852 metrus. Profesionaliems bėgikams siūloma įveikti 6 jūrmyles, o bėgikėms – 3 jūrmyles. Šių nuotolių nugalėtojų vardai ir pavardės įamžinami 6 tonas sveriančiame atminimo akmenyje, iškeltame iš marių dugno gilinant uosto akvatoriją. Visiems dalyviams, nubėgusiems nuotolį, įteikiamas pažymėjimas. Taip pat nemaža dalis bėgikų yra apdovanojami „Gintarinės jūrmylės“ proginiais suvenyrais.
Per savo istoriją sukvietęs tūkstančius bėgimo entuziastų ir profesionalų, vaikų, jaunuolių ir pagyvenusių bėgikų, šis renginys puikiai pristato Klaipėdą, jos jūrines tradicijas bei puoselėja sportą ir sveiką gyvenimo būdą.
 
ST 10

Gintarinės jūrmylės bėgimo nugalėtojai su organizatoriais prie akmens, ant kurio įrašomi nugalėtojų vardai

ST 11 1ST 11 2ST 11 3ST 11 4

Nuotraukos iš Bėgimo sporto klubo “Gintarinė jūrmylė” archyvo

XX jubiliejinės Gintarinės jūrmylės video klipas VIDEO
Visi nugalėtojai ČIA

ŽMONIŲ SU NEGALIA SPORTO ŠVENTĖS

Kiekvienų metų gruodžio pirmąjį savaitgalį, paminint Pasaulinę neįgaliųjų dieną, pasportuoti ir pabendrauti renkasi jauni ir pagyvenę žmonės, kuriems likimas neleidžia rungtyniauti kartu su sveikaisiais. Dažnai, kaip garbės viešnia, čia apsilanko paralimpinių žaidynių čempionė, pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionė ir rekordininkė Aldona Grigaliūnienė, pasaulio neįgaliųjų rekordininkė Ramunė Adomaitienė.
ST 12 1ST 12 2

ST 18ST 19

ST 20ST 21

Vaizdai iš įvairių metų neįgaliųjų sporto švenčių
Sportininkų namų-muziejaus archyvas

Žmonių su negalia sporto šventės 2018 video klipas  VIDEO
Žmonių su negalia sporto šventės 2019 video klipas  VIDEO

KLAIPĖDOS MIESTO MOKINIŲ ŽAIDYNĖS „MERO TAURĖ“

Keli tūkstančiai moksleivių kiekvienais metais rungtyniauja dalyvaudami miesto moksleivių sporto žaidynėse Mero taurei laimėti. Daugiau kaip dvidešimtyje sporto šakų moksleiviai rungtyniauja atskirose mokyklų grupėse. Mokyklų komandos, užėmusios prizines vietas, gauna piniginius prizus sportiniam inventoriui įsigyti.
ST 17

Meras Vytautas Grubliauskas įteikia taurę nugalėtojams. 2013 m.

ST 16

Meras Rimantas Taraškevičius sveikina nugalėtojus. 2009 m.

ST 15

Meras Rimantas Taraškevičius sveikina M. Mažvydo progimnazijos sportininkus ir buvusį savo kūno kultūros mokytoją Rimantą Rudinską.
Sportininkų namų-muziejaus archyvas

JŪROS ŠVENTĖS SPORTO RENGINIAI

Visoje Lietuvoje ir už jos ribų žinoma kasmet vykstanti Jūros šventė. Tarp daugybės renginių parungtyniauti turi galimybę ir sporto mėgėjai, dalyvaudami Jūros šventės sporto renginiuose. Į šį sportinį šurmulį mielai įsijungia ir iš kitų Lietuvos vietovių ir užsienio šalių atvykę sporto mėgėjai. Vyksta gatvės krepšinio turnyrai, irklavimo varžybos Danės upėje, vienos jūrmylės plaukimas jūroje, paplūdimio regbio, tinklinio futbolo turnyrai.
ST 13

Paplūdimio regbio varžybų momentas (2004 m.)

ST 14

Jūros šventės gatvės krepšinio dalyviai 2007 m.
Sportininkų namų-muziejaus archyvas
Algirdo Plungės nuotr.
Jūros šventės irklavimo regata Danėje 2005 m. video klipas VIDEO

VILTIES BĖGIMAS

IMGP1275

Pirmojo Vilties bėgimo organizacinio komiteto nariai: Ignas Pocius, David Holliday, Brolis Benediktas (kun. Sigitas Jurčys), —, Jolanta Beržinskienė, Romas Beržinskas
Sportininkų namų-muziejaus archyvas
Algirdo Plungės nuotr.

ST 22

Vilties bėgimo sumanytojas ir organizatorius brolis Benediktas (kun. Sigitas Jurčys)
Sportininkų namų-muziejaus archyvas
Alg. Plungės nuotr. 2016 m.

Vienas iš masiškiausių renginių — tradicinis Vilties bėgimas. Šio renginio iniciatorius — pranciškonų vienuolis Brolis Benediktas (kun. Sigitas Jurčys). Sportinio pobūdžio renginys turi gilią prasmę. Jo metu renkamos lėšos onkologinių ligonių informacijos ir paramos centrui. Nuo pat pirmojo bėgimo 2008 metais į jį įsiliejo daugybė bėgimo entuziastų ir per kelerius metus renginio dalyvių skaičius išaugo iki kelių tūkstančių. Kiekvienais metais atsirasdavo naujų idėjų, renginys išsiplėtė, didėjo dalyvių skaičius. Šalia kiekvienais metais vykstančio bėgimo prisidėjo Vilties yriai, Vilties šokiai, Vilties gimnastika, Vilties tenisas, Vilties plaukimas, Vilties laipiojimas, Žvaigždučių vilties bėgimas, Vilties mankštos, 1000 vilties kilometrų — baikerių žygis motociklais per Lietuvą ir kiti, iš viso netoli trisdešimties panašaus pobūdžio renginių. Vilties bėgimo dalyviai gali pasirinkti bėgimo distancijos ilgį pagal savo jėgas ir pasiruošimo lygį. Į bėgimo dalyvių gretas įsijungia vis daugiau dalyvių iš kitų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, vis daugiau matome dalyvių iš užsienio šalių. Įsijungė ir profesionalūs bėgikai. Prie renginio prisidėjo ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija, kuri, pasinaudojusi renginio populiarumu, rengia Lietuvos 10 km bėgimo plentu pirmenybes. Ištvermingiausieji jau gali išbandyti jėgas ilgiausioje distancijoje — maratono bėgime (42 km 192 m).
Renginio populiarumas kasmet didėja ir nuo 2008 metais pradėto Vilties bėgimo jis išaugo į Vilties miestą.
Štai kaip renginys apibūdinamas „Vilties bėgimo“ internetiniame puslapyje www.viltiesbegimas.lt:
„Šv. Pranciškaus vilties miestas“ – tai pirmasis Lietuvoje ir Rytų Europoje kuriamas socialinių, kultūrinių, sveikatinimo paslaugų, dvasinės pagalbos, mokslo bei inovacijų klasteris, kurio misija – padėti sumažinti socialinę atskirtį žmonių, patenkančių į pažeidžiamas socialines grupes, sugrąžinti juos į aktyvų gyvenimą, skatinti Klaipėdos ir visos Lietuvos socialinę bei ekonominę plėtrą. „Šv. Pranciškaus vilties miestą“ per metus realiai ir virtualiai aplanko, aktyviai jo veikloje dalyvauja ir komunikuoja apie 63 000 ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos gyventojų, užsienio šalių atstovų.
„Šv. Pranciškaus vilties miestas“ 2020 metais apjungia keliasdešimt paramos, solidarumo renginių, kurių iniciatoriai ir vykdytojai – savanoriai.

2016 metų Vilties bėgimas video klipas VIDEO

SPORTAS KLAIPĖDOJE PO LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATGAVIMO

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, atėjo permainų metas ir sporto srityje. Lietuvos sportininkai atsisakė atstovauti TSRS komandoms. Lietuvos komandoms reikėjo įgyti tarptautinį pripažinimą. 1988 m. atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Lietuvos sportininkams atsivėrė galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse atskira komanda.1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio padrąsintos trijų Lietuvos jachtų įgulos ryžtasi žygiui per Atlantą. Tai - vilniečių jachta „Dailė” (kpt. Algirdas Dovydėnas), kauniečių „Audra” (kpt. Ignas Miniotas, grįžtant - Arūnas Kazakevičius) ir klaipėdiečių „Lietuva” (kpt. Osvaldas Kubiliūnas, grįžtant - Steponas Kudzevičius). Klaipėdoje surengtos iškilmingos jų palydos. Ši kelionė - metaforiškas bundančios Lietuvos įvaizdis.1992 m. Į Barselonos olimpines žaidynes vyksta savarankiška Lietuvos komanda. Pirmojoje Nepriklausomos Lietuvos olimpinėje rinktinėje 7 klaipėdiečiai - kūjo metikas B. Viluckis, dviratininkas S. Šarkauskas, irkluotojai R. Bukys, Z. Gudauskas, V. Bernotaitė, V. Lastakauskaitė

nepr1

Nacionalinės olimpinės rinktinės nario Zigmanto Gudausko dovanota olimpiečio apranga

1992 m. balandžio 5 d. pradėta „Lietuvos” jachtos (kpt. Steponas Kudzevičius) kelionė aplink pasaulį, kuri truko 13 mėnesių. “Lietuva” - pirmoji mūsų šalies jachta, apiplaukusi aplink pasaulį.

nerp2

„Lietuvos“ Jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius ir prizas, laimėtas tarpkontinentinėje regatoje, plaukiant aplink pasaulį 1992 metais
Algirdo Plungės nuotrauka

2000 m. Jadvyga Putinienė lengvosios atletikos specialistų išrinkta į geriausiųjų XX šimtmečio Lietuvos lengvaatlečių dešimtuką.2005 m. jachta “Lietuva” prestižinėje didžiųjų burlaivių regatoje „The Tall Ships’ Races” D grupėje iškovoja 3-ją vietą.1996 m. olimpinėse žaidynėse Atlantoje dalyvauja 8 dviratininkai (A. Kasputis, M. Umaras, L. Balčiūnas, R. Lupeikis, R. Mažeikytė, J. Romanovas, A. Trumpauskas, R. Vilčinskas), plaukikas M. Bružas, sunkumų kilnotojas R. Vyšniauskas, Klaipėdos trenerių išugdyti krepšininkai Rytis Vaišvila (pirmasis treneris Grigorijus Pancerovas), Saulius Štombergas , Eurelijus Žukauskas (abiejų pirmasis treneris Algimantas Sercofas). Krepšininkai Atlantoje iškovoja bronzos medalius.

nepr3

Remigijus Lupeikis, pasaulio grupinių lenktynių treke vicečempionas (Bogota, 1995),
Geriausias Lietuvos 1995 m. sportininkas
 

Lietuvos krepšininkai iškovojo olimpinius bronzos medalius. Klaipėdiečio trenerio Juozo Paulausko auklėtinė dviratininkė Rasa Mažeikytė iškovojo aukštą šeštąją vietą.1999 m. irkluotojas Einaras Šiaudvytis pasaulio jaunimo čempionate iškovoja 2-ąją vietą.2000 m. Olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje dalyvauja dviratininkai A. Kasputis, S. Šarkauskas, R. Lupeikis, R. Mažeikytė, imtynininkas R. Pauliukonis, šiuolaikinės penkiakovės meistras A. Zadneprovskis, sunkumų kilnotojas R. Vyšniauskas, krepšininkai S. Štombergas , E. Žukauskas. Lietuvos krepšininkai vėl iškovoja olimpinius bronzos medalius.

2002 m. pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionu dviratininkas tampa Tomas Vaitkus.

2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse aukštą 5-ąją vietą užima sunkumų kilnotojas Ramūnas Vyšniauskas (treneris Bronislavas Vyšniauskas). Lietuvos krepšinio rinktinė, kurioje žaidė klaipėdiečiai S. Štombergas E. Žukauskas ir A. Macijauskas, užėmė ketvirtąją vietą.

Paralimpinių žaidynių čempione tampa lengvaatletė Aldona Grigaliūnienė.

2005 m. Ramūnas Vyšniauskas Europos sunkiosios atletikos čempionate pelno bronzos medalį, o pasaulio čempionate stūmime užima 2-ąją vietą.

Sportinių šokių kolektyvas “Žuvėdra” penktą kartą iškovoja pasaulio čempionų vardus.

nepr4

Sportinių šokių kolektyvas ŽUVĖDRA penktą kartą tapo pasaulio čempionais.
ŽUVĖDROS archyvo nuotrauka

 

2006 m. Ramūnas Vyšniauskas Europos čempionate apdovanotas bronzos medaliu bei sidabro ir bronzos mažaisiais medaliais.

Dviratininkų trenerių Edmundo Zakaro, Algirdo Vaitkaus ir Vaclovo Šiugždinio auklėtiniai Aidis Kruopis, Gediminas Bagdonas ir Simas Kondrotas (su jais komandoje važiavo ir panevėžietis I. Konovalovas) iškovojo komandinių persekiojimo lenktynių bronzos medalius. Be to, Gediminas Bagdonas iškovojo sidabro medalį individualiose persekiojimo lenktynėse.Jolanta Mileriūtė tampa pasaulio mėgėjų aerobinio fitneso čempionato absoliučia čempione.2008 metais Pekino (Kinija) olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik du klaipėdiečiai. Tai — sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas ir lengvaatletė Lina Grinčikaitė. Ramūnui šios olimpinės žaidynės jau ketvirtosios, o sprinterei Linai — pirmosios. Lina Pekino olimpiniame stadione pasiekė tai, ko iki šiol Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje nėra buvę. Ji bėgo olimpinių žaidynių 100 m pusfinalyje. Galutinėje rikiuotėje ji iškovojo 14 vietą.Ramūnui Vyšniauskui čia nepavyko. Jis savo pasirodymo ant olimpinės pakylos nebaigė.2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo dvi lengvaatletės — Lina Grinčikaitė ir Eglė Staišiūnaitė. Į Londoną Lina Grinčikaitė vyko jau turėdama dalyvavimo olimpinėse žaidynėse patirtį. Prieš ketverius metus Pekine lengvosios atletikos gerbėjus ji nudžiugino, patekusi į pusfinalį. Pelnytai pastarąjį dešimtmetį tituluojama greičiausia Lietuvos mergina turėjo dar vieną tikslą: norėjosi pagerinti užsistovėjusį Lietuvos 100 m bėgimo rekordą, kurį 2003 metais buvo pasiekusi Agnė Visockaitė-Eggerth, nubėgusi per 11,29 sek. Parengiamajame bėgime Linos pasiektas rezultatas 11,19 sek. — ne tik asmeninis, bet ir Lietuvos rekordas. Šis rezultatas Linai suteikė teisę dalyvauti pusfinaliniame bėgime. Čia Linos rezultatas buvo šiek tiek kuklesnis — 11,30 sek. Galutinė užimta vieta — septyniolikta. Kita klaipėdietė Eglė Staišiūnaitė pasirodė kukliau. Dalyvaudama 400 m barjeriniame bėgime finišavo po 57,79 sek. ir tarp 43 dalyvių užėmė 34 vietą.Du profesionalūs dviratininkai — Ramūnas Navardauskas ir Gediminas Bagdonas olimpinėse žaidynėse Londone dalyvavo pirmą kartą. 250 km grupinėse lenktynėse tarp 144 startavusių dalyvių abu klaipėdiečiai užėmė 59 vietą.Į XXXI olimpines žaidynes Rio de Žaneire Klaipėda delegavo tik du sportininkus. Tai — sunkiaatletis Aurimas Didžbalis ir dviratininkas Ramūnas Navardauskas. Vykdamas į savo pirmąsias olimpines žaidynes, Aurimas jau turėjo solidžią patirtį ir savo kolekcijoje buvo sukaupęs daugybę garbingų apdovanojimų: 2014 m. pasaulio čempionato sidabro medalį, 2015 m. Europos čempionatų aukso (2015), bronzos (2011), pasaulio jaunimo čempionato aukso (2010), Europos jaunimo čempionato aukso (2010) medalius. Rio de Žaneire Aurimas, rungtyniaudamas su stipriausiais pasaulio sunkiaatlečiais pasirodė puikiai ir iškovojo bronzos medalį.Dviratininkui Ramūnui Navardauskui Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės — jau antrosios. Plento lenktynėse jam atiteko 35 vieta.Artėjant 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms, Lietuvoje didelė grupė sportui nusipelniusių žmonių dalyvavo atrankos konkurse, kurio nugalėtojams buvo patikėta dalyvauti olimpinės ugnies nešimo estafetėje. Sėkmė lydėjo kaunietę Birutę Statkevičienę ir klaipėdietį Kazimierą Budrį. „Tai — didžiausias mano sportinės veiklos įvertinimas“,— sakė Kazimieras Budrys. Mūsų miesto gyventojams puikiai pažįstamas, nuo pat jaunystės sportavęs klaipėdietis daugiau kaip 60 metų atstovavo miesto įvairaus amžiaus grupių rinktinėms. Iškovojo Lietuvos krepšinio čempionatų visų trijų spalvų medalius, tapo Europos veteranų čempionu ir pasaulio čempionato prizininku. Didžiausias K. Budrio nuopelnas — jo iniciatyva vykstantys šeimų krepšinio turnyrai, kurie tęsiasi jau daugiau nei 40 metų.  

nepr5

Kazimieras Budrys — olimpinės ugnies nešėjas. Ašfordas (Anglija).
Algirdo Plungės nuotrauka

K. Budrio neštas deglas su olimpine ugnimi dabar yra mūsų Sportininkų namų-muziejaus eksponatas.

https://drive.google.com/file/d/1PdD-CvDGJ7fuOxX7m1riF4Px9onrjCHr/view?usp=sharing

SPORTAS KLAIPĖDOJE PO 2-JO PASAULINIO KARO

1939 m Hitleriui atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, čia sportinė veikla gerokai nukentėjo.

Praūžus karo audrai, Tarybų sąjungai aneksavus Lietuvą, visose fizinio auklėjimo sistemos grandyse Lietuvoje pradėjo formuotis nauja sporto varžybų rengimo sistema. Prasidėjo vadinamas socialistinis lenktyniavimas tarp sporto organizacijų, klubų. Atsiranda formalizmo, paradiškumo elementai. Kita vertus, su sovietine santvarka ateina naujos masinės kūno kultūros ir sporto judėjimų ir pratybų formos: masiniai krosai, PDG komplekso normatyvų laikymas, masinė mankšta mokyklose ir pan. Atsiradus naujoms sporto sąjūdžio struktūroms, sportinis gyvenimas Lietuvoje nesumenkėjo. Tačiau geriausieji Lietuvos sportininkai neteko galimybės atstovauti vien savo tautai, Lietuvai, o turėjo būti ir TSRS atstovai.

Po karo ištuštėjusioje Klaipėdoje pirmieji sporto daigai pastebimi 1945 m. Susikuria pirmieji sporto kolektyvai “Sodyba”, “Audra”. Pradeda veiklą sąjunginių sporto draugijų “Spartakas”, “Dinamo”, “Darbo rezervai” miesto tarybos, profsąjungų draugijos “Žalgiris” miesto taryba.

1946 m. atkuriamas jachtklubas. Pirmieji jachtklubo atgaivintojai ir puoselėtojai - Edvardas Ingaunis, Zigmas Mačiukas, Stasys Marcinkevičius.

Plaukimo varžybos Jachtklubo baseine 1945-07

Plaukimo varžybos Jachtklubo baseine 1945 m. liepos mėn.

 

1949 m. lengvaatletis Jonas Garadauskas pagerina Lietuvos  100 m bėgimo rekordą. Tais pačiais metais grupė irklavimo entuziastų iš Vilniaus parplukdo dvi sportines keturvietes  valtis.

Dauguma sporto entuziastų bando jėgas ne vienoje sporto šakoje: dalyvauja krepšinio, futbolo, ledo ritulio, irklavimo varžybose. Aktyviausi pokario metų sportininkai ir sporto organizatoriai buvo Stasys Arbušauskas, Alfonsas Budrys, Mykolas Gelažius, Petras Lapė, Leonas Lengvenis, Vladas Stonys, Petras Stonkus,  Jonas Urvakis,  ir kt.

1950 m. įkurta Kompleksinė sporto mokykla.  Auga trenerių kvalifikacija.

Jachtklubas 1954

Klaipėdos jachtklubas 1954 m.

 

IMGP3669

Dalis pokario metų sporto ekspozicijos.

 

Vis daugiau Klaipėdos sportininkų kviečiama į Lietuvos ir TSRS rinktines, kurių sudėtyje pasiekiami aukšti rezultatai. Krepšininkai Jūratė Daktaraitė (1959), Modestas Paulauskas (1967, 1974), Zigmantas Gudauskas (1981) tampa pasaulio čempionais. Stasys Miečius tampa pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionu (1976). Trenerio Mindaugo Railos auklėtinis Ričardas Rocevičius tampa savigynos imtynių pasaulio taurės laimėtoju (1987 ir 1989), Europos čempionu (1991,1994), Europos savigynos imtynių čempiono vardą iškovoja ir Algimantas Grybauskas (treneris Dmitrijus Čelpanovas).

img532

1957 metais I vidurinės mokyklos kieme įrengtas atviras 25 metrų plaukimo baseinas su keturiais takeliais, 3 m šuolių bokštu, vandensvydžio vartais.

 

img533

I vidurinės mokyklos baseino atidaryme kalba mokyklos direktorius Jurgis Banaitis, už jo — vienas iš baseino įrengimo iniciatorių mokytojas Jonas Urvakis.

 

1976 m. atidarytas Lengvosios atletikos maniežas palengvina lengvosios atletikos trenerių darbą, jame rengiamos stambios varžybos.

img211 net

Lietuvos čempionai ir rekordininkai Lengvosios atletikos maniežo atidarymo šventėje 1976 12 04: Alfonsas Tumėnas, Jonas Garadauskas, Edmundas Salmanavičius, Stasys Kašinskas, Rimantas Plungė, Genovaitė Ramoškienė, Jadvyga Putinienė, Irena Juozaitytė-Nikonova.

Albino Stubros nuotr.

Bronislavas Vyšniauskas, 1976 m. pradėjęs dirbti Lietuvos jūrų laivininkystėje, organizavo daugybę sportinių renginių jūreiviams laivuose, krante ir užsienio uostuose, be to buvo aktyvus įvairių miesto masinių sporto renginių organizatorius ir dalyvis.

1979 m. atidarytas rekonstruotas dviračių trekas, kuriame išauga aukšto lygio dviračių sporto meistrai.

1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvauja ieties metikė Jadvyga Putinienė.

1984,1985, 1986, 1987, 1988 m. trenerio Narsučio Dumbausko treniruojami dviratininkai Gintautas Umaras ir Vasilijus Špundovas gerina pasaulio rekordus.

1987 m. Gintautas Umaras du kartus tampa pasaulio čempionu.

1988 m. Gintautas Umaras tampa du kartus olimpiniu čempionu, Artūras Kasputis tampa olimpiniu čempionu.

Aukštų rezultatų pasiekia treneriai Petras Abelkis (klasikinės imtynės), Narsutis Dumbauskas (dviračių sportas), Andrius Drevinskas (stalo tenisas), Algirdas Eidukas (sunkumų kilnojimas), Vladas Knašius (krepšinis) ir kt.

 

 

 

 

 

ANKSTYVIAUSIO LAIKOTARPIO KLAIPĖDOS SPORTO APŽVALGA

Pirmieji šiuolaikinio sporto židiniai Lietuvoje susiformavo Vokietijos imperijai tuo metu priklausiusioje Mažojoje Lietuvoje. Seniausia sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje laikytina klaipėdiečių Šaulių gildija („Schützen Gülde”) , įkurta 1840 m. 1841 m. Šaulių gildija įsigijo žemės sklypą tarp dabartinių Šaulių ir S. Nėries gatvių ir ten pastatė Šaulių namus, įrengė šaudyklą bei pasodino sodą. XIX-XX a. Tai buvo vienas svarbesnių miesto pramogų ir poilsio centrų.
1831 m. gimnastikos mokytojas H. Ziemas prie Dangės įsteigė pirmąją Klaipėdos plaukikų stotį.
1861 m. įkurta vyrų gimnastikos sąjunga („Mäner Turns Verein”).
 MTV emblema
MTV emblema

 

Kopija iš laikraščio „Memeler Dampfboot“
 seniaus 1
1911-12 m. sezono MTV futbolo komanda
Kopija iš AdM archyvo
 
Klaipėdos šachmatininkai jau 1866 m. susirašinėdami žaidė mačą su Hanoverio šachmatininkais, o 1879 m. Klaipėdoje vyko antrasis Rytų Vokietijos šachmatų sąjungos kongresas bei didelis turnyras, kurio nugalėtoju tapo vietinis šachmatininkas A. Kordelis.
1869 m. surengta pirmoji buriavimo regata.
1884 m. rugpjūčio 30 d. įsteigta Klaipėdos buriuotojų draugija („Memeler Segelverein”), kuri gyvavo 78 metus.
1884 m. už miesto rotušės ir gaisrinės pastatyta gimnastikos salė. Tai - pirmasis specialus sporto kompleksas mieste.
1885 m. spalio 1 d. įsteigtas „Irkluotojų ir buriuotojų klubas „Neptūnas”.   Iš pradžių klubo tikslai buvo labai paprasti: irklavimas, buriavimas, žvejojimas, žiemos pramogos. Išaugus narių skaičiui nuo 1901 m. pakeistas klubo pavadinimas. Dabar jis vadinosi „Irkluotojų klubas „Neptūnas”. Sportinio irklavimo vystymu labiausiai rūpinosi klubo pirmininkas Maksas Pavlovskis. Buvo sumanyta statyti masyvų mūrinį elingą, tačiau prasidėjęs 1-asis pasaulinis karas neleido šių planų įgyvendinti. Tik 1923 m. pastatytas naujas elingas, aptaisytas senosios tvirtovės akmenimis. Šis pastatas, kuriam vėliau (po 2-ojo pasaulinio karo) buvo pristatytas antras aukštas (Piliavietės teritorijoje), išlikęs iki šiol.
 seniaus 2
Nuotraukoje: „Neptūno“ sporto klubo, įkurto 1875 m. irkluotojai išplaukia į treniruotę.
Kopija iš MLIM archyvo
 
1923 m. prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, jame veikė apie 20 sporto klubų, iš kurių tik vienas („Šarūnas”) buvo lietuvių, visi kiti - vokiečių. Iki tol lietuviai sportininkai turėjo glaustis prie vokiškų klubų. Sporto lygis tuo metu čia buvo gerokai aukštesnis negu likusioje Lietuvos dalyje.
1925 m. pastatytas Klaipėdos stadionas tuo metu buvo didžiausias Lietuvoje. Jame 1927 m. pirmą kartą Klaipėdoje buvo surengtos 6-osios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės, kurių metu nugalėtojus apdovanojo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
seniaus3
1927 m. Klaipėdos krašto lengvosios atletikos varžybų estafetės nugalėtojų diplomas.
Kopija iš MLIM archyvo

1926 m. spalio 1 d. Lietuvos jūrų skautų burlaivis „Budys” išplaukė į savo pirmąjį žygį į Liepoją. Ši data laikoma jūrinio buriavimo su Lietuvos vėliava pradžia.

1928 m. klaipėdietis Hansas Švėminas dalyvauja olimpinėse žaidynėse Amsterdame.
1930 m. Smiltynėje pastatyta vandens sporto bazė su baseinais, sporto sale.
1933 m. liepos 15 d. burlaiviui „Budys” pradėjus plaukti į Rygą, audra jį nubloškė ant uosto šiaurinio molo, laivas sudužo. Žuvo trys jaunuoliai.
1938 metais Klaipėdos sportininkai sėkmingai dalyvauja I Lietuvos tautinėje olimpiadoje (klaipėdiečių rezultatai priede, žr. nuorodą).
1938 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyti Klaipėdos sporto rūmai.
Hitlerio įsakymu iki 1939 m. gegužės 1 d. Klaipėdos kraštas turėjo būti integruotas į Vokietijos Reicho administracinę bei juridinę sistemą. Nuo tos dienos Klaipėdos kraštas išbrauktas iš Lietuvos žemėlapio. Visi lietuviški sporto klubai uždaryti. KSS — Klaipėdos įgulos ir vietos lietuvių sporto sąjunga su kariuomenės daliniais pasitraukė į Plungę, vėliau įsikūrė Telšiuose. 1940 m. liepos mėn. uždaryta. SSO — „Santaros“ sporto organizacija, vokiečiams užėmus Klaipėdą, likviduota.
  seniaus4
Dalis seniausio laikotarpio ekspozicijos
Algirdo Plungės nuotr.

Svarbiausi Klaipėdos miesto sporto istorijos momentai:

https://drive.google.com/file/d/1DA78v116nI17AEeBQ0YBlzF3vUFGQxxD/view?usp=sharing

Daugiau seniausio laikotarpio nuotraukų:

https://drive.google.com/drive/folders/1PlSplTeDDkKXf52NobnJ9bggJMVmE81F?usp=sharing

Klaipėdos sportininkai I Lietuvos tautinėje olimpiadoje:

https://drive.google.com/file/d/1tobMvMSpRrX9FvOiyeSYuvoik3P4j1Hi/view?usp=sharing

Pasakoja I Lietuvos tautinės olimpiados (1938 m.) čempionė Valerija Juškevičiūtė:

https://drive.google.com/file/d/1j2GtEd7XD6ANXCtNQ4OUG-nVmwcZewUt/view

Apie ledrogių sportą:

https://drive.google.com/file/d/1eKdU7yVLZiNHwj4VMTw_Gh59A7DvCbaj/view?usp=sharing

TRUMPAI APIE KLAIPĖDOS SPORTO PRADŽIĄ

Lietuvoje organizuotas sportas prasidėjo po I pasaulinio karo. 1918 metais atsikūrusi Lietuvos valstybė paveldėjo gana primityvų kūno kultūros ir sporto supratimą. Todėl atkurtos Lietuvos valstybės gyvavimo pradžioje visuomenė silpnai domėjosi kūno kultūra ir sportu, nemaža buvo jiems net priešiškų. Dėl tokio visuomenės požiūrio, o ir todėl, kad visi materialiniai ir dvasiniai ištekliai buvo sutelkti nepriklausomybei apginti ir valstybingumui įtvirtinti, Vyriausybė iš pradžių sportu beveik nesirūpino. Pamažu iš įvairių buvusios Rusijos imperijos vietų į Lietuvą grįžo nemažai jaunuolių, dažnai jau susipažinusių su sportu. Pirmieji Lietuvos sporto organizatoriai buvo iš Rusijos ir kitur grįžę V. ir K. Dineika, P. Oleka, P. Sližys ir kt. Ypač Lietuvos sportinę veiklą pagyvino aktyvus sportininkas ir sporto propaguotojas, būsimasis Atlanto nugalėtojas S. Darius. Klaipėdoje sporto reikalai klostėsi kitaip. Tai lėmė geografinė, politinė ir istorinė Klaipėdos krašto situacija. Po 1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Iš Lietuvos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki pat 1919 m.Klaipėdos kraštas atsidūrė savotiškoje vokiečių saloje.Gana ryškūs skirtumai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nesunkiai pastebimi ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Pirmojo pasaulinio karo išvargintoje Lietuvoje kaimų sodybų šiaudais dengtose pirkelėse daug kur grindys buvo plūkto molio asla. Tuo metu Mažojoje Lietuvoje puikavosi raudonų plytų gyvenamieji ir ūkiniai pastatai raudonomis čerpėmis dengtais stogais. Ūkininkai naudojosi vakarietiškais žemės ūkio padargais. Klaipėdoje nuo 1904 metų miestiečius vežioja elektrinis tramvajus, kai tuo pat metu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune – konkė (vagonas, bėgiais traukiamas arklio), kauniečiams tarnavusi iki 1929 metų. Klaipėdoje nieko nestebino akmenimis grįstos gatvės, lygūs šaligatviai, gatves apšviesdavo dujiniai žibintai.Klaipėdos krašte susiformavo savotiškas gyventojų sluoksnis – „klaipėdiškiai“, kurie kalbėjosi lietuviškai, bet politiškai orientuoti į Vokietiją, nesiejantys savęs su nepriklausomybę atkūrusia Lietuva. Jų vaikai lankė vokiškas mokyklas, daugelis studijavo Rytprūsių arba Vokietijos universitetuose. Pagal gyventojų 1925 metų sausio 20 d. gyventojų surašymo duomenis Klaipėdos krašte gyveno: lietuvių – 26,5%, vokiečių – 45,2%, o 24,2% gyventojų tiesiog nežinojo kuriai tautinei bendrijai save priskirti ir vadinosi tiesiog „šišioniškiais“ arba „memelenderiais“.Kaip matome, pažanga daugelyje gyvenimo sričių į Mažąją Lietuvą atėjo žymiai anksčiau, lyginant su Didžiąją Lietuva. Sporto užuomazgos taip pat. Organizuoto sporto sąjūdis Klaipėdos krašte prasidėjo XIX a. viduryje. Dar 1838 metais įkurta Šaulių sąjunga („Schützen Gülde“) buvo įregistruota kaip sporto organizacija. Tai – pirmoji sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Organizuoto sporto sąjūdis Klaipėdos krašte prasidėjo XIX a. antroje pusėje. Siekdami susikurti sąlygas meistriškumui ugdyti, Klaipėdos sportininkai telkėsi į sporto organizacijas. Seniausias tradicijas Klaipėdoje turi vandens sporto šakos – irklavimas, buriavimas. 1861 m. įkurta Vyrų gimnastikos sąjunga („Männer Turn Verein“ , MTV), veikusi iki 1934.1874 m. įkurtas buriavimo klubas MSV (Memeler Segel Verein — Klaipėdos buriavimo sąjunga), 1875 m. irklavimo Klubas „Neptūnas“ (MRVN — Memeler Ruder Verein Neptun). 19 amž. Pabaigoje įkurtas dviračių klubas .MTV („Männer Turn Verein“, Vyrų gimnastikos sąjunga) kultivavo ne tik gimnastiką, bet ir lengvąją atletiką bei futbolą.Vienoje iš seniausių ekspozicijos nuotraukų 1911 m. užfiksuota MTV futbolo komanda.

Įvadas jpg

 

SVARBIAUSI KLAIPĖDOS SPORTO ISTORIJOS MOMENTAI

1840 m. įkurta Šaulių gildija („Schützen Gülde“) –– seniausia sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje („Fiziškas auklėjimas“ 1935 Nr. 2, Liudas Kudrickas, Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija, 1991, ats. red. H. Šadžius).

1861 m. įkurta Klaipėdos vyrų gimnastikos sąjunga („Männer-Turn-Verein Memel“, MTV) („Fiziškas auklėjimas“, 1935 Nr. 2, Liudas Kudrickas, Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija, 1991, ats. red. H. Šadžius).

1869 m. surengta pirmoji buriavimo regata (V. Butkus, „Buriavimo pradininkai Klaipėdoje“, www.lbs.lt/istorija).

1884-08-30 ­- įsteigta Klaipėdos buriuotojų draugija („Memeler Segelverein“) (V. Butkus, „Buriavimo pradininkai Klaipėdoje“, www.lbs.lt/istorija).

1884-11-21 už miesto rotušės ir gaisrinės pastatyta gimnastikos salė. Tai pirmasis specialus sporto kompleksas mieste („Klaipėda“ 2002-05-25).

1884 m. įsteigtas buriuotojų klubas „Segelclub RHE“ („Klaipėda“ 2002-05-25).

1 11885-10-10    įsteigta Klaipėdos irklavimo draugija „Neptūnas“ (MRVN).

1898 m. įsteigta Moterų gimnastikos draugija („Klaipėda“ 2002-05-25, J. Tatoris „Senoji Klaipėda“, p.237).

IX a. pab. įsteigtas Klaipėdos dviratininkų klubas („Memeler-Radfahrer-Club“) („Fiziškas auklėjimas“ 1935 Nr. 2).

1913 įsteigta sportinių žaidimų sekcija („Klaipėda“ 2002-05-25, J. Tatoris „Senoji Klaipėda“, p. 237).

1922 m. įsteigta Sporto sąjunga „Freya“.

1922 m. įkurta sporto organizacija „Šarūnas“ – pirmoji lietuvių sporto draugija.

1922 m. įkurtas plaukikų klubas „Poseidon“.

1924 m. įsteigta jūrų skautų draugovė „Budys“ (vad. M. Brakas) („Klaipėda“, 2002-05-25).

1925 m. pastatytas Klaipėdos stadionas – tuo metu didžiausias Lietuvoje.

1926-10-01 burlaivis „Budys“ išplaukė į pirmąjį savo žygį į Liepoją. Ši data laikoma jūrinio buriavimo su Lietuvos vėliava pradžia.

1926-02-25 įsteigta – Klaipėdos sporto sąjunga (KSS).

1928 m. klaipėdietis Hansas Švėminas dalyvauja olimpinėse žaidynėse Amsterdame (100 ir 200 m bėgimo rungtys).

1930 m. Smiltynėje pastatyta vandens sporto bazė su baseinais, sporto sale („Tarybinė Klaipėda“, 1988-03-20, Jonas Tatoris).

1933-07-15 burlaivis „Budys“ sudužo prie šiaurinio molo („Klaipėda“ 2002-05-25).

1938 m. pastatyti Klaipėdos sporto rūmai.

1936 m. vokiečiai kaip atsvarą lietuviškai Klaipėdos krašto sporto sąjungai įsteigė vokiečių Klaipėdos krašto sporto sąjungą „Sportbund“.

1946 m. atkurtas Klaipėdos jachtklubas.

1950 m. įkurta Kompleksinė sporto mokykla.

1954 m. surengta pirmoji Kuršių marių regata.

1955 m. įsteigta „Jaunimo vandens sporto mokykla“.

1957 m. pastatytas atviras plaukimo baseinas K. Donelaičio vid. mokyklos kieme.

1959 m. Maskvoje krepšininkė Jūratė Daktaraitė tampa pasaulio čempione.

1962 m. Klaipėdos „Maisto“ krepšinio komanda tapo Lietuvos čempione

1962 m. susikūrė „Granito“ futbolo komanda (vėliau – „Atlantas“), kuri 1978, 1980, 1981 m. iškovojo Lietuvos čempionų titulus.

1965 m. susikūrė sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, kuris vėliau 6 kartus tapo Europos ir 5 kartus pasaulio čempionu (iki 2007. 10).

1967 m. Montevidėjuje Modestas Paulauskas tampa pasaulio čempionu.

1969 m. pastatytas uždaras plaukimo baseinas prie K. Donelaičio vidurinės mokyklos (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija).

1972 m. atidarytas Moksleivių sporto kompleksas Paryžiaus komunos g.

1974 m. San Chuane krepšininkas Modestas Paulauskas tampa pasaulio čempionu.

1976 m. atidarytas Lengvosios atletikos maniežas.

1979 m. atidarytas Dviračių trekas.

1981 m. Miunchene irkluotojas Zigmantas Gudauskas aštuonvietės įguloje tampa pasaulio čempionu.

1980 m. ieties metikė Jadvyga Putinienė dalyvauja Maskvos olimpinėse žaidynėse. Ji – pirmoji pokario metų Klaipėdos sportininkė – olimpinių žaidynių dalyvė.

1984 m. Maskvoje Vasilijus Špundovas komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke du kartus pagerina pasaulio rekordus.

1984 m. Maskvoje Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1985 m. Medeline (Kolumbija) Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1986 m. Maskvoje Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1986 m. Maskvoje Vasilijus Špundovas komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1987 m. Seule Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1987 m. Vienoje Gintautas Umaras asmeninėse ir komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordus.

1988 m. Seule Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1988 m. Seule Gintautas Umaras tampa dukart olimpiniu čempionu, Artūras Kasputis tampa olimpiniu čempionu.

1989 m. jachtos LIETUVA, AUDRA ir DAILĖ, jau su trispalvėmis vėliavomis, perplaukė Atlantą.

1992 m. pradėta jachtos LIETUVA kelionė aplink pasaulį, kuri truko 13 mėnesių.

2003 m. krepšininkai Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas tampa Europos čempionais.

2004 m. šiuolaikinės penkiakovės atstovas Andrejus Zadneprovskis Atėnuose iškovoja olimpinį sidabro medalį.

 

Ramūnas Vyšniauskas

2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovoja 5-ąją vietą,

2005 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovoja 3 vietą,

2008 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovoja 2 vietą,

2009 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovojo 3 vietą.

 

Aurimas Didžbalis

2009 m. Europos U23 sunkiosios atletikos čempionate užima 1 vietą,

2010 m. Europos jaunimo sunkiosios atletikos čempionate užima 1 vietą,

2010 m. pasaulio sunkiosios atletikos jaunimo čempionate užima 1 vietą,

2015 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate užima 1 vietą,

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovoja 3 vietą.